Augustas Kligys  
  AUGUSTO LAIĐKAI IĐ KELIONËS  
Ekspedicija

Nuotraukos

Laiđkai |augustas|

Laiđkai | katja |

Naudinga info

Svečiř knyga

Nuorodos

Baneriai
 
KENIJA
2004/06/23

Trys dienos KISUMU

 
Per nakti bildejau Mombasa-Nairobi plentu, sostine pasiekdamas apie 7 val. ryto. I pozicija tranzavimui link Kisumu, esancio uz 300 km prie Viktorijos ezero, nusigavau pagal LonelyPlanet aprashyma – vaziuoti autobusu nr.23 nuo Hiltono viesbucio iki pat marsruto galo miesto vakaruose.

Pakeliui i Kisumu sutranzavau majora Dunkana, kuris vadovauja kareiviams Isiolo mieste, kurie atsakingi uz banditu naikinima Kenijos siaureje. Taip pat turejau progos pasivezinti su fura is Kongo-Zairo. Vairuotojas aiskino, kad kelione is Mombasos iki Kongo-Zairo uztrunka 2 savaites, nors ten tera 2500 km. Visa tai del prastu prastu Kongo-Zairo keliu, kuriuose per diena kartais nuvaziuoji vos keliasdesimt kilometru.

Atvykus i Kisumu, mane pasitiko Dzeremis, www.HospitalityClub.org narys, su kuriuo is karto nuvaziavome i jo namus, kaip jis vadina, geto. Tai buvo mazas kambarelis vieno auksto pastatelyje, kur lauko tualeta ir i tualeta panasia kabina kuri naudojama dushui, dalinasi 3-iuose aplinkiniuose geto gyvenantys zmones. Tai ka pavadinau dushu, yra visai ne dushas. Ten tik kabina, tualeto dydzio, tik be dideles skyles, o su maza skylute kampe. I ta kabina atsineshi vandens ir maudaisi uzsipildamas. Tokio tipo gyvenamas plotas kainuoja 20 EUR per menesi, jei geto nebutu pravesta elektra, tuomet nuoma kainuotu 5 EUR pigiau.

Dzeris eme mane vadinti ”Klig”, nes tai jam atrode daug lengviau nei ”augustas”. Netgi veliau kitiems pristatinedamas mane, jis sakydavo ”cia Klig is Lietuvos”. Dzeremis kadaise baige mokykla ir jau kelis metus uzsiimineja ivairia socialine veikla. - JT savanoris (UN volunteer online), taip pat kazkokios tai Taikos Komisijos is vidurio Azijos ambasadorius Kenijoje. Visa tai skamba labai skambiai, bet as nepajutau, kad jis butu isitraukes i kokius nors projektus, nes daugiausia laiko praleidom Kisumu turguje lankydami ten dirbancius jo draugus. Tiesa pasakius, beveik visi jo pazistami kuriuos sutikau dirbo pardavejais turguje. Nezinau, gal kaip tik tuo metu jis nebuvo isitraukes i jokius projektus.

Man atrodo Dzeremis mane, kad as galesiu buti jo ideju vartai i atitinkamas organizacijas Europoje, todel pradzioje elgesi lyg per artimiausias dvi dienas bus daug reikalu kuriuos turesime aptarti. Taciau isgirdes, kad as nesu rimtai isiveles i jokia organizacija dirbancia su projektais besivystancioms salims, nesidalino nei idejomis, nei buvo susidomejes kokiomis gi idejomis gyvenu as. To pasekoje praleidau 3 dienas sededamas prie interneto, arba turguje pas jo draugus. Tiesa, as vis laukiau ziniu is Musomos miestelio Tanzanijoje, kuriame savanoriskais tikslais mokytojomis turejo pradeti dirbti lenke Agnieshka ir vokiete Frederika, del to siek tiek uzsibuvau ir Kisumu.

Kisumu turgus yra vienas didziausiu rytu Afrikoje. Kadangi Dzeremis pazinojo turgaus direktoriu, sekmadienio popiete man buvo suorganizuota ekskursija po turgu. As labai apsidziaugiau, kad pagaliau galesiu padaryti siek tiek nuotrauku, nes kai esu vienas, tai paprastai nefotografuoju... Kartais nefotografuoju del saugumo, o kartais tai padaryti yra labai sunku moraliskai... Taigi, turguje skirtingu prekes turejo atskiras teritorijas, todel viskas atrode gana tvarkingai suorganizuota. Jauciausi lyg koks prezidentas, kai prieidavom, pavyzdziui, bananu pardaveju sekcija, ir budavau pristatytas pagrindiniam bananu pardavejui, kuris atsakingas uz savo verslo kolegas turguje ir ju teises. Mano ranka sekciju atsakingi asmenys spaude su nuolankia shypsena ir pasididziavimu.

Bevaiksciodami uzsukom ir prie stalu nukrautu ivairiais keistais augalais, medzio shakelemis, shaknimis, lapais ir pan... Tai buvo naturalaus gydymo sekcija, kur uz prekystalio sedincios moteriskaites galejo paemusios didele shakni pasakoti kaip shaknies nuoviras ishgydo nuo 40-ies ligu ir sumazina skausmus. Jos netgi pasiprashe buti nufotografuojamos, net neklausdamos ar as matau prasme fotografuoti. Nusprendziau jas nudziuginti ir paaukoti pora kadru. Jos fotografuotis vienos nenorejo – paprashe kad i kadra ateitu ir turgaus direktorius, kuriam neva aiskins apie tam tikro medzio shaknies gydymo savybes... Butent toki kadra ir uzfiksavau, kaip koks kaimo laikrascio zurnalistas.

Ekskursijos pradzioje padariau keleta idomiu kadru, ir fotkinant bananu sekcija, nusprendziau kad turgaus direktorius kaip tik pritaps i kadra. Kvietimas buti kadre buvo didziule klaida, nes nuo to karto direktorius bande listi i visas likusias turgaus nuotraukos. Zinoma, viskas buvo ne taip jau blogai, kaip skamba, bet vis tiek... Beje, Dzeremis siulydavo nutraukti kadra vos ne kiekvienos sekcijos pradzioje ir pabaigoje. Taciau man tekdavo atsisakyti daryti beprasmes nuotraukas.

Juokingiausia buvo, kai uzsukome i turgaus pabaigoje buvusi skyriu, kuriame vyrai is dideliu apvaliu metaliniu benzinui laikyti skirtu bidonu gamino metalinius lagaminus daiktams deti. Ten keliolika vyru sedejo ir pora mokinuku dauze, plusho, arde bidonus ir kale. Cia prie musu priejo kazkoks pusgirtis vaikinukas, matyt, greitai progresuojantis mokinys, ir pradejo su mumis kalbetis. Man kalbos buvo neidomios, taciau Dzeremis norejo pasijusti svarbus svarbios organizacijos atstovas ir eme klausineti kokios gi problemos kamuoja metaliniu lagaminu gamintojus, teigdamas, kad visa sukaupta informacija perduos Jungtinems Tautoms skirtoje ataskaitoje. Nugirdes tokia nesamone, pirma momenta pamaniau, kad jis juokauja rimtu veidu, taciau veliau supratau kad jis ne tas zmogus, kuris juokautu rimtu veidu. Zodziu, as ir direktorius palaukem kol Dzeris baigs savo interviu su pusgirciu darbininku, po ko Dzeremis mums pristate pagrindine lagaminu kaleju problema – skirtingu miestu kalejai siulo skirtingas kainas, ir todel brangesniuose miestuose gyvenantys kartais turi pardavineti savo lagaminus uz kaina suteikiancia minimalu pelna. Jei gerai pamenu, Dzeris net pradejo klausineti, ar tie bidonu ardytojai ir lagaminu kalejai turi kokia nors darbininku sajunga, kuri reguliuotu kainas... Beje, kadangi vaikinukas darbininkas pasakojo savo isgyvenimus labai isijautes, Dzeriui galiausiai teko paaiskinti, kad musu delegacija yra labai uzsiemusi ir neturi laiko ilgoms diskusijoms, taciau sugrisianti pas juos po poros dienu.

Tas sekmadienis buvo turgaus diena tiek man, tiek ir miestui.

Viena vakara sedejom tipo naktiniame klube, kuriame tos pacios melodijos daineles kelias valandas is eiles dainavo lokalios reiksmes muzikos grupe. Dzeremis vis gere Guinessa, o as limonada, nes kazkaip prastai jauciausi. Ishiles Dzeris visa vakara su manimi kalbejo, taciau as nugirsdavau tik puse, nes garsiakalbiai spiege beveik is visos jegos. As, zinoma, kelis kartus minejau, kad del garsios muzikos nelabai girdziu ir suprantu ka Dzeris turi omenyje, taciau jis vis kalbejo kalbejo ir kalbejo, pastoviai dauzteldamas man i kairi peti. Ypac svarbu budavo man trinktelti sakant pagrindines pokalbio idejas ir mintis. Mums ”bebendraujant” staiga pro shali prasineshe kazkokia tai moteriskaite pakeliui paminkiusi mano peti, o po kokios valandos su uzpakaliu lyg netycia bamtelejusi i mano koja, kuri buvo ant kitos kojos... Bet i ja demesio nekreipiau...

Grojanti muzikos grupe skambejo lyg vestuviu muzikantai atsineshe savo senas viengarses garso koloneles. Zmones netgi uzsisakinejo dainas, kaip per kokias vestuves. Koncerto pradzioje ant scenos buvo padetas neisvaizdus zalias bliudas, kuriame labai patogu butu skalbti triusikus. Po geros valandos dainavimo, pamaciau kam tas bliudas reikalingas: ateina klubo klientas prie scenos, imeta siek tiek pinigu i bliuda ir uzsisako daina. Kartais zmones mokedavo pinigus tam, kad pakartotu dar grojancia daina. Jei pinigu i bliuda dejimo metu muzikos grupe dainuoja, tuomet pinigams patekus i inda, pagrindinis dainorius per mirkofona pasako ”ttshshshshshshshs”, tada visi muzikantai uztyla ir galiausiai isklause kliento noro, ta nora atlieka.

Kartais juokingai atrodydavo, kai pavyzdziui koks gitaristas staiga pamates savo draugeli prie baro, nusiima gitara ir eina su juo pasisveikinti, nepaisant to, kad atliekamas kurinys dar tik ipusejo...

Bare ta vakara prasedejom kelias valandas, ir gal kas 20-30 min Dzeremis pastoviai ziuredavo i laikrodi ir skelbdavo esama laika. As iki siol nesuprantu, kodel jis elgesi...

Kisumu mieste populiariausias transportas – dviraciai. Nors mikrushkes tekainuoja apie 0.2 EUR uz pavezima, dvibugai pigesniu dviracio servisu naudojasi simtai miesto gyventoju...

Is Kisumu ishtrukau treciadieni, birzelio 23 d., ir patraukiau Tanzanijos link, iveikdamas 200 km autostopu, ir Tanzanijos puseje sedes i autobusa, kuris mane isleido visai netoli Musomos.