Augustas Kligys  
  AUGUSTO LAIŠKAI IŠ KELIONĖS  
Ekspedicija

Nuotraukos

Laiškai |augustas|

Laiškai | katja |

Naudinga info

Svečių knyga

Kontaktai

Nuorodos

Baneriai
 
TANZANIJA
2004/06/26

Kelione is Etiopijos i Kenija (III dalis)

 

Birzelio 13 d, sekmadienis. Moyale miestelis ant Etiopijos - Kenijos pasienio. Autobuse sutikta mergina Fatuma pirmiausia pasikviete i svecius pas savo giminaicius Moyaleje Etiopijos puseje. Pageriau vandens, palaukiau kol ji atliks malda (jos visa gimine, kaip supratau, musulmonai) ir tada patraukem link pasienio posto. Fatumos gimines mane tikino, kad Kenijos pasienis siandien nedirba, nes sekmadienis, o etiopu pusej - pietu metas. Tai kad viena puse sienos dirba, o kita ne - man skambejo labai nelogiskai ir nusprendziau pats viska ishsiaishkinti. Siaip tai Afrikoje geriau viska paciam aiskintis, t.y. ieskoti informacijos is pirmu ranku, nes kitaip tai gausi tiek nuomoniu, kiek zmoniu uzklausi.

Etiopu muitininkai is tikruju pietavo iki 15:00, o buvo dar tiktai apie puse dvieju. Tada as su kazkokiu tai tarnautoju susitariau, kad jis man leis nueiti iki Kenijos pasienieciu, pas kuriuos norejau tik pasitikslinti ar jie man be problemu parduos turistine viza. Siaip vietiniai pro sienos slagbaumus vaiksto kaip kokioje pagrindineje miestelio gatveje - tuda siuda. Niekas ten nieko netikrina. Zinoma, kai esi Farandzi (taip etiopai vadina balta zmogu), tai nepastebetas neliksi...

Gaves Kenijos tarnautoju patvirtinima, kad viza parduos kai tik pamatys isvaziavimo is Etiopijos stampa, sugrizau atgal i Kenija. Kadangi dar turejau gera valanda palaukti iki etiopijos muitininku pietu pabaigos, su Fatuma nuvarem isleisti paskutinius etiopijos birus ir siek tiek uzkasti. Pakeliui prisikabino kazkoks shustriakas, kuris pamanes kad as atvykau is Kenijos i Etiopija, pradejo varyti savo salies reklama - "sveiki atvyke i Etiopija! etiopija jums labai patiks, cia ne kaip Kenijoj - zmones saziningi, neapgaudineja..." Man beliko ji tik pertraukti - "nu jo... kaip tik buvau apgautas si ryta Etiopijoje...", nes kaip tik prisiminiau kaip rytiniame autobuse is Yabello suplojau 2 EUR apsishaukeliui bilietu pardavejui... Tas shustriakas biski kiek nustebo, bet man buvo ne iki jo...

Susiradom kavinuke, kur kaip jau tapo tradicija Etiopijoj, ir vel uzsisakiau "TIPS" su tuo guminiu blynu inzera. TIPS - tai skaniai pakepti mesos gabaliukai, kuriu, kaip taisykle, uztenktu pavalgyti dviems zmonems. Anas shustriakas, prisistates Bruku, vis neatlipo nuo musu... Netekes kantrybes, nes as i ji demesio beveik nekreipiau, prisedes kavinukeje prie musu jis uzklause "do you know what is my business?" As saltai jam atsakiau, kad nezinau, koks ten jo biznis, ir tesiau demesio nekreipima. Vaikinukas neislaike ir prisistate kaip pinigu keitejas. Zinoma, jo paslaugu man nereikejo, nes kazkaip nenorejau rizikuoti buti apgautas gaunant netikrus pinigus.

Po geros valandos vel sturmavau pasienio posta. Pirmiausia viename kabinete reikejo uzpildyti isvaziavimo is salies kortele (tokia reikia pildyti ant daugelio Afrikos saliu pasienio postu). Ja uzpildes, buvau paprashytas palaukti lauke, kol ateis zmogus atrakinsiantis kita kabineta. Po kokiu 10min pasirode zmogelis, kuris paemes mano pasa bande ieskoti manes juoduju sarashu zurnale. Buvo gal ten 10 puslapiu, ir as biski pavargau laukti kol jis patikrins. Bet sulaukiau... Uzdejo stampa. Tada mane nukreipe i kita gatves puse kur buvo pastatas, matyt muitininku. Prabegom apciupinejo mano kuprine, irashe mano duomenis i kazkoki tai dideli zurnala ir pasake "laimingo kelio". Visas tas procesas uztruko gal apie 1 valanda. Taciau Kenijos pusej viskas vyko daug greiciau. Greitai uzpildziau anketa vizai gauti, ir tarnautoju bosas, idemiai net netikrines
duomenu anketoje ir pase, idejo vienkartine viza-stampa, uz kuria sumokejau 50 USD, ir po dar poros antspaudu pase buvau palydetas zodziais "Welcome to KENYA". Beje, pildant anketa, i kabineta iejo kazkoks kaimietis su maiseliui, priejo prie boso istares "boss, blah blah blah" pakisho jam kazkokias tai kojines, kurias tas bosas ir nusipirko.

Ant iejimo i Imigracijos Ofisa, kur sedejo bosas, kabejo bent du A4 popieriaus laipai su uzrashais "Sitas ofisas yra grieztai pries Korupcija", po kurio seke veidelis su shypsenele. Atrode viskas, kaip iejimas i mokyklinuko, neseniai ismokusio dirbti kompiuteriu, kambari...

Kadangi ta popiete transporto (t.y., sunkvezimiu) is Moyales link Nairobi jau nebebuvo, Fatuma pasisiule suorganizuoti man nakvyne pas savo giminaicius Moyaleje - Kenijos puseje. Sita miesto dalis atrodo simta kartu varganesne, ir zmones jau shauke mane ne "Farandzi!", bet "Muzungu!" ("baltas zmogus" kisuahili kalba, kuria kalba Kenijoje, Tanzanijoje ir Ugandoje). Beeinant per siaubingai duobetas bei susiraukslejusias zvyro ir smelio gatves, staiga pamaciau balta moteriske vaziuojancia pro sali su dzipu. Sustabdziau ja, ir uzklausiau ar ji nezino kokiu nors zmoniu, kurie vaziuotu rytoj su dzipais link Nairobio (labai nenorejau baladotis su sunkvezimiu, nes tai yra vienintelis transportas kuriuo keliauja zmones i Kenijos pietus is Moyales, suprantama uz uzmokesti. Ta balta moteriske pradejo kalbeti angliskai su suomisku-estisku akcentu, ir neislaikiau nepaklauses is kokios gi ji salies. Pasirodo - amerikos... Nusprendziau, kad kisuahili kalbos mokejimas pakeite jos anglu kalbos akcenta. Deja, is jai zinomu zmoniu niekas nesiruose keliauti i pietus kita diena, taciau patare nueiti pas zmogu, vardu NUR MUMI, kuris neva zino viska kas dedasi mieste. Veliau suzinojau, kad NUR MUMI yra turtingiausias sios vietoves zmogus. Jis, matyt, reguliuoja biski ir pati miestelio gyvenima... Tiesa pasakius, pas NUR MUMI ta vakara taip ir neprisiruosiau, nes musulmonu seimos namuose, kuriuose buvau apnakvindintas, buvau paprashytas neiti i miesta, kadangi sio metu policininkai surashineja zmones, o i ju namus surashinetojai kol kas dar nebuvo pasirode. Todel neva jiems butu nemalonumai, jei suzinotu kas nors, jog Muzungu ("baltas zmogus") gyvena pas juos. Is tikruju, tai as nelabai supratau apie ka cia eina kalba, kodel as negaliu eiti i miesta, kodel yra geriau jei jie uz mane nueis i parduotuve ir pan... Galiausiai, ta vakara prasedejau viename namuke su viena lova, kur jie mane priglaude. Gerai kad buvau kiek pavarges, tai nuejau anksti gulti. Tiesa, Rytu Afrikoje birzelio menesi temsta labai labai anksti - tarp 18:00-19:00, saule pateka apie 7 ryto.

Naktis is sekmadieni i pirmadieni buvo labai nejauki, nes zmones kazkokie keisti buvo toj seimoj. Namuki nebuvo sviesos, man sutemus atneshe vakariene - tris kietai virtus kiausinius (be duonos, druskos ir pan), uz kuriuos ryte paprashe sumoketi 2.5 Lt, kas man pasirode per daug, bet labai nenorejau peshtis su zmogeliu, kuris mane garbino kaip Dieva ir mane laike avineliu kuris pasipurtes primeto pinigu...

Anksti ryte Fatumos giminaitis palydejo iki vietos is kurios isvaziuoja sunkvezimiai. Pagal mano turima informacija, sunkvezimiai siaures Kenijoje saugumo sumetimais keliauja keliolikos (10-20) masinu konvojuje lydimi keliu ginkluotu kareiviu, mat siaures (ypac, siaures rytu) Kenija garseja banditu uzpuolimais. Buvau nustebes, kai man pasake, kad ta ryta i Isiolo, kuris yra uz 500 km, keliaus tik 1 sunkvezimis su pupu maishais. Veliau zmones aiskino, kad banditizmas pastaruoju metu yra aprimes del sugrieztejusios kontroles kelyje, kuria vykdo kareiviai, taciau apie tai - kiek veliau.

Sunkvezimiai is Moyales paprastai isvaziuoja apie 9-10 val ryto ir tai yra kaip autobusas vietiniams, nes viesas transportas, jungiantis Moyale su kitais miestais - neegzistuoja. Tiesa, turejau informacijos, kad  yra kareiviu lydimi autobusai i Wajir miesta (siaures rytuose), bet ar jie vis dar egzistuoja - nezinau. Be to, kiti tvirtino, kad dar buna sunkvezimiai isvaziuojantys i pietu puse apie 4 val. po pietu. As, tiesa pasakius, tuo nelabai tikiu, nes kelione iki pirmos didesnes gyvenvietes - Marsabit - uz 250 km trunka apie 1 diena. Susimokama uz kelione - labai idomiai. Aplink sunkvezimius, o kol ju nera, toje vietoje malasi kruvos zmoniu - busimi keleiviai, palydintys asmenys, gimines, ziopsotojai atsibelde paziopsoti i visa ta kasdienini sunkvezimiu isvaziavimo procesa, ir galu galiausiai - BROKERIAI! Jei esi susidomejes keliavimu, tuojau pat prisistato taip vadinamas brokeris, kuris rankoje turi tushinuka ir bloknoteli uzrasams. Joje yra, kaip jie sako, registruojamas tavo vardas, miestas i kuri vyksti, ir be abejo jiems yra sumokami pinigai. Uz kelione iki Isiolo (vezti zmones sunkvezimiuose leidziama tik iki sio miesto, nes jame jau yra normalus viesas transportas - mikrushkes ir autobusai) brokeriai prasho moketi 700 Kenijos Shilingus (700 KSh = 7 EUR), is kuriu vairuotojui nubyra 500, o like 200 - pasilieka brokeriui. Be sedejimo priekaboje, dar galima rinktis kede salia vairuotojo, uz kuria prasho apie 2000 KSh. Man brokerizmas nebuvo priimtinas, ir nuejau tartis su vairuotoju tiesiogiai. Deja, net uz 600 KSh jis nenorejo manes vezhti, nukreipdamas mane pas brokeri. Galiausiai sutariau su vienu is tu spekuliantu, jog jam sumokesiu 700 KSh tik pries pat kelione, vis dar tikedamasis sulaukti kokio privataus dzipo keliaujancio i Nairobio puse.

Kadangi ta ryta buvo tik vienas i mano puse vaziuojantis sunkvezimis - zmones labai sparciai rinkosi ir lipo i priekaba, todel pastovejes gatveje apie valanda, nusprendziau lipti i virsu ir as bei uzsiimti gera vieta ant pupu maishu. Taip prarymojau gal apie 1.5h kol galiausiai mane susirado brokeris, sumokejau tuos 700 Ksh ir dar po 30min sunkvezimis pajudejo. Viso 3m*4m plote ant pupu pisirinko apie 35 zmones. Kareiviu, lydinciu mus nebuvo. Apie 15 keleiviu stovejo iskishe galvas i lauka, like susirange ir isitaise kas kur. Tarp visu zmoniu buvo net tu mazi mazi vaikuciai, kurie, kaip nebutu keista, per 15 varginancios keliones per dulkes nekarto neisleido ne garso. Keliones pradzioje bandziau klausineti kada gi pasieksime Isiolo, tai vieni sake kad ta pacia diena, o kiti teige kad tos pacios dienos vakara. Zodziu niekas nebuvo aisku...

Pirmuosiuose 50 km musu masina stabde ir visu dokumentus tikrino ginkluoti kareiviai. Viena karta net teko visiems nusileisti zemyn, nes jie norejo patikrinti ir bagaza. Kiekvienas zmogus turejo po 1-2 lagaminus ir tashes,  todel turbut nesunku isivaizduoti, kad likusia laisva dali ant pupu maishu uzeme bele kaip suverstos tashes. Kareiviu kontrole kelyje uztikrina, kad is Etiopijos nekeliauja ginklai ir banditai i Kenija.

Savaime suprantama, atsirado keleiviu kurie shnekejo anglishkai. Vienas vyrukas, su kuriuo veliau bendravau daugiausiai, manim visuomet rupindavosi ir paaiskindavo kas vyksta, jei kas nors vykdavo aplinkui. Tarp visu vaziuojanciu gal puse buvo musulmonai, ir tiesa pasakius jie mane biski uzkniso. Periodiskai su keliu valandu pertraukomis kuris nors is tu musulmonu pradedavo kalbeti, kaip jie vadina malda. Jie ten savo kalba pasakoja neva pamokancias istorijas is Korano, kuriu visi klausosi, ir vis pritaria kad taip - dievas yra vienas, o taip taip... ji tik vienas... Kai jie uzsivesdavo pasakoti korano istraukas, tesdavosi tai minimum pusvalandi, o kartais ir valanda. Pradzioje tikrai nervino mane jie, ir buvo momentu kai atsisukes i kalbetoja vos ne paprashiau uztilti, nes nervina... Angliskai nekalbantys musulmonai pamate mano susibendravima su angliakalbiu vyruku, jo paprashe mane apsviesti apie musulmonizma, kadangi jis jau turi kontakta su manimi ir mes vienas kita suprantam. Aciu dievui, tas zmogelis man tik trumpai papasakojo apie islama, bet veliau, kelionei isibegejant, nenoromis apsimesdamas draugisku turejau apie islama pamoku klausytis gal 3-4 kartus po gera pusvalandi... Tas pamokeles vis pravesdavo vienas po kito anglishkai prabylantys aplinkiniai musulmonai. Kiekviena karta kai vienas is ju, dazniausiai vis naujas, prisesdavo prie manes ir pradedavo pasakoti "sveikas mano brolau... kadangi vaziuojame vienu sunkvezimiu, esame kaip viena seima, esame visi broliai... todel yra labai svarbu bendrauti vienam su kitu...". Taip skambedavo pradzia, o paskui sekdavo klausimas - "O ar esi girdejes apie islama?" arba "ar jusu salyje yra musulmonu?" ir pan... Nuo to momento as nutaisydavau dirbtinio susidomejimo veida, maza shypsenele, ir ziuredamas i kalbetojo akis galvojau apie savo reikalus ir kaip keliausiu toliau... Be abejo, karts nuo karto pasakorius paklausdavo "ar tu vis dar su manim, mano brolau?", "ar seki mano minti?"... Kadangi savyje isijungiau alarma tokiems klausimams - vos juos isgirdes intensyviai palinguodavau galva ir dar pridedavau "taip, zinoma, as vis dar su tavimi"... Su vienu susitariau, kad Nairobyje nueisiu i islamo knygyna ir nusipirksiu knyga apie sia religija. Man labiausiai patikdavo, kad visi tie islamo reklamuotojai pasakos gale sutikdavo su mano teiginiu "bet juk zmogus gali ishsianalizuoti variantus ir veliau pasirinkti tai kas jam labiausiai patinka"... taip palikdamas galimybe neprisizadeti per daug pries Alaha ir jo brolius. Bjauriausia buvo klausytis musulmono, kuris mane uzkalbino jau artejant prie Marsabit (vos 250 km nuo Moyales, ir kuriame veliau apsistojome nakvynei) - buvo tamsu, as sedejau ant sunkvezimio karkasu, t.y. virs priekaboje mieganciu zmoniu... Vienas is tu pasakoriu prisedo prie manes ir standartiskai pradejes pokalbi pradejo pasakoti ilga ilga, gal valandos trukmes, istorija apie Moze ir Dieva. Bjauriausia buvo tai, kad jauciausi lyg lauke lytu, nes mano brolis nevalingai spjaudesi, ypac tardamas raides T, P ir B. Kadangi buvo tamsu, tai kartais delnu uzsidengdavau veida ir jo klausydavau tik su ausimi. Kartais nusisukdavau i priesinga puse, neva dairydamasis po gamtos grozybes, kuriu aisku nesimate. Man biski juokingai nuskambejo jo pasakymas kad "zmones gyvenime labai daug laiko sugaishta kalbedami apie nenaudingus dalykus, tad dabar su tavimi noreciau pakalbeti apie tai kas bus naudinga tau..." ir pradejo jis pasakoti kad dievas yra vienas, kad musulmonai yra jega, bei ilga istorija apie moze ir dieva. Musulmonui pasakojant momenta kai Moze su pagaliuku perkirto jura i dvi dalis, perbego su savo komanda i kita kranta, ir faraono kariams bunant vidury juros su pagaliuku jura sujunge, as buvau nepatenkintas - "bet juk Dievas leido Mozei NUZUDYTI ZMONES!!! Juk faraono kariai - zmones!, vadinasi Dievas yra blogas." Taciau musulmonai mano bajero nesuprato, kaip ir as ju...

Kaip suprantat kelias buvo ilgas, nes danga - paprasciausias platus raudonas dirvozemis su giliomis veziomis ir duobemis. Aplink buvo vien smelio zeme su atitinkamais augalais. Ta diena keliose vietose mateme naminiu kupranugariu bandas, kurias ganydavo piemenys is lokaliu genciu. Be ju dar matem gazele ir naminius asilus... Zodziu biski nuobodi gamta tame kelyje. Karts nuo karto pravaziuodavom mazas mazas gyvenvietes, kur namai dazniausiai statyti is molio. Cia sustodavom arbatos, viena karta sustojom gan civilizuotai atrodanciame bare, kur visas sunkvezimis skaniai papietavo. Arbata Kenijoje patiekiama is karves pieno ir arbatzoliu su maza dalimi vandens. Minetose kaimavietese arbatos isgedavau ir as, sveikatos problemu del to neturejau...

I pavakare, pries pat leidziantis saulei, prakiuro padanga, ko pasekoje apie pusantros valandos laukem kol savanoriai uztaisys skyle rato kameroje. Per ta ilga pertrauka visi puole lauzyti sakas nuo tam tikru krumu ir su stiebu valytis dantis. As aisku susidomejau, kas tai per velnias. Man paaiskino, kad tas medis veikia kaip dantu sepetukas, ir kadangi yra naturalus - tai labai sveika. As tada irgi susiveikiau toki pagaliuka ir bruzinau savo dantis. Tas medgalis is tikruju velniskai gerai nuvale visus gremdalus nuo dantu... Kruvele islamo pasekeju nulindo uz krumo ir meldesi. Baigesi tuo, kad sutaisius paganda, maldininku turejom dar kiek palaukti kol jie uzbaigs savo ceremonijas...

Apie 11 val vakaro likus 10km iki Marsabit gyvenvietes, mus pasitiko pats rimciausias ginkluotu kareiviu patikrinimas. Ant kelio jie net buvo pasideje dyglius, kurie sustabdytu bet kokia masina. Puse keleiviu buvo gerai imige ant pupu, taciau teko visiems pasizadinti ir pasiemus savo tashes buvo liepta nusileisti zemyn ir nueiti prie posto uz kokiu 30m. Ten buvo kazkokia tai kareiviu baze. Poste buvo vos viena menkai sviecianti lempa, kurios apsviestoje teritorijoje sustojom i eilute (kaip komunistiniais laikais prie bananu) ir pradejo tikrinti dokumentus bei daiktus. Kadangi stovejau beveik paskutinis eileje, tai man visa ta rimties ir susikaupimo kupina situacija kele shypsena. Vos pora metru nuo musu - eiles galiorkos - stovejo kareivukas kaip MIS LIETUVA per abu pecius persijuoses soviniu apkabas, o rankoje maige dideli automata. Gal ir kalashnikovo. Vienu momentu man jis pasidare idomus, ir pradejau i ji ilgai ziureti, nes patiko soviniai, automatas, ir keliuose bei alkunese suplyshusi uniforma. Kareivukas pamates mano susidomejima staiga priejo prie manes ir paklause "blah blah kisuahili?"... Deja... as kisuahili nekalbejau, ir jis kiek nuliudes atsistojo i savo pradine pozicija...

Galiausiai priejo mano eile. Padaviau pasa kareiviu bosui, kuris labai draugiskai i mane pasiziurejes susirado galiojancia Kenijos viza ir paklauses is kokios esu salies perdave pasa, uz dokumentus atsakingiems dviems eiliniams, kurie su savo mazu nusilpusiu bateriju prozektoriuku pradejo nagrineti kiekviena atskira mano paso puslapiuka... Jie buvo tokie susidomeje, kad net nepastebejo, kaip kareiviu bosas jiems kisho sekancio keleivio dokumentus... Po dokumentu patikrinimo, turejau buti apciupinetas ir apziureti mano daiktai kuprineje. Bet uz tai atsakingas kareivukas, pradzioje draugiskai (ir taip tik su manim) pasisveikines "hello my friend" ishklause mano isvardinta turistinio inventoriaus sarasha, paliko mane ramybeje. Po gana ilgos proceduros sulindom atgal i priekaba, ir po to dar 20min laukem kol kareiviai ishspres vieno mulumono likima, kurio 2 is 3 vardai sutapo su irashu itartinu zmoniu sarashe. Kaip supratau kareiviai turejo TIK pavardes, o ne tapatybe identifikuojanciu dokumentu numerius... Jei tik gerai pamenu - tas itariamasis sekmingai sugrizo i sunkvezimi...

Marsabit pasiekem 1 valanada nakties. Labiau pasiturintys keleiviai nuejo miegoti i maza viesbutuka uz 1 EUR, o like isitaise sunkvezimyje ant pupu ir tashiu, tame tarpe ir as... Kita diena kelione zadejo pradeti apie 8-9 ryte.

Nakvynes punkte ivyko keleiviu kaita - didele musulmonu grupele islipo Marsabite, bet juos pakeite sviezios skuuros, kurios i mane pradejo ziureti taip, kaip ir senieji keleiviai diena anksciau...

Prasidejus kelionei buvau tikinamas, jog dar siandien vakare bus imanoma nusigauti iki pacio Nairobio, kuris nuo Isiolo yra apie 350 km. Tuo tarpu Marsabit-Isiolo - 250 km kiek tvirtesnio ir lygesnio nei vakar, bet vis tiek dulketo zvyrinio kelio.

Netrukom nukeliauti net 20 km kaip balta is sunkvezimio kyshancia mano galva pastebejo misionierius krikscionis is pietu korejos, su dvivieciu TOYOTA Land Roveriu vaziuojantis iki pat Nairobio. Nepaisant to, kad Toyotos priekaboje jau buvo 7-8 juodukai, o kabinoje sedejo dar vienas, korejietis mane priglaude salia to "dar vieno" - kabinoje... Misionierius Lii buvo 42 metu. Sake, kad Moyales kaime vadovauja dviems mokykloms, kurios remiamos is krikscionisku leshu Korejoje. Pasirodo, kad kelione i Nairobi jis pradejo, kaip ir as, pirmadieni ryte, ir per 7 valandas iveikes siaubinga 250km kelia nakvojo Marsabite. Tiesa, visai pamirshau pasakyti, kad sunkvezimi su visais savo draugais ir broliais palikau labai netiketai, todel net nespejau padoriai su visais atsisveikinti. Vieninteli ka padariau - tai pamojavau viesiems ranka. Kazkaip tikrai sunku buvo matyti tolstancia pupu mashina su idomiu gyvenimu jos viduje...

Korejietis Lii pasakojo, kad prie isvaziuojant i Nairobi, Moyales brokeriu paprashe surasti zmoniu, kurie noretu vaziuoti su juo. Zinoma, pavezimas - nemokamas. Taciau brokeriai "dirbo savo darba" ir is zmogelio, su kuriuo veliau dalinomes placia Land Rover kede salia vairuotojo, nuplese 1200 KSh (12 KSh) uz kelione i Nairobi. Be abejo, Lii is brokerio nieko negavo. Zodziu, Moyales brokeriai sukasi kaip reikiant...

Su misionieriumi keliavau visa diena galiausiai atsidurdamas Nairobio centre apie 8 valanda vakaro, kur susitikau www.GlobalFreeLoaders.com nakvynes duomenu bazes nari - Onyango. As, zinoma, prisisvajojau, kad Onyango gyvenandamas salies sostineje - Nairobyje turi puikius buta, skalbimo masina su siltu dishu...

Skalbimo masina ir dushas - buvo du vieninteliai dalykai kuriu norejau ta vakara, nes buvau visas prisidulkines iki tokio lygio, kad is plauku galejau formuoti kokia tik nori sukuosena, nes ju kondicija tenkino mazu lanksciu variniu vieluciu funkcijas...

Jau tada, kai su Onyango sedom i mikrushke, vaziuojancia 25 km i pietuose esanti priemiesti Runghai, supratau, kad pailsesiu po keliones kazkuria tai kita diena... Mano naujasis pazistamas gyvena kartu su savo pussesere ir pusbroliu vieno auksto pailgame pastatelyje, viename is mazu buteliu su trim 6-7kv.m. kambariukais ir dvibugai mazesne virtuvele. Apie dusha net neverta kalbeti, nes ta zvarbu birzelio 15 dienos vakara atidariau prausimosi is bliudo ir skalbimo rankomis sezona...

Augustas
Musoma
Tanzanija