|
(Pirma pasakojimo dalis: http://afrika.kligys.com/laiskai.php?di=13)
Su sunkvezimio vairuotoju Shimeliu velu vakara (birzelio 12) pasiekem Yabello miesteli, nuo kurio iki Kenijos sienos beliko vos 200 km.
Pakeliui nuo kavos gamykleles iki Yabello su juo dar ishsikroveme virs simto skyletu plytu kazkokiame tai kaimelyje. Vargselis asstentas, kuri minejau anksciau ir toliau leido laika priekaboje, kol mes dundejom per siaubinga asfalta, kuris labiau panasus i nelygintas ir skyletas kelnes. Kaimelyje kur iskrovem plytas buvau supazindintas su keliais Shimelio draugais, kur kas antra vadino broliu. Gal ten is tikruju broliai, nezinau. Kazkuriuo momentu vairuotojas Etiopietisku stiliumi pagriebe mane uz rankos ir nusivede i kavinuke arbatos. Jau buvau pasakojes, kad daznai galima pamatyti du vyriskos lyties etiopus (tarp kitko, Kenijoj ir kenus) susikabinusius rankomis. Po arbatos jau buvo tamsu, ir kiek baiminaus kad turetu but ziauriai nesaugu vaziuoti tuo siauru siauru keliu kur kartais slampineja ir zmones, taciau Yabello pasiekem sekmingai. Cia ir vel turejau susipazinti su dar pora draugu, buvau pavalgydintas Inzhera ir mesa, pagirdytas alumi, beliko tik nakvynes klausimas. Man pasiule prisiglausti mazame Shimelio draugo kambarelyje.
Vaziuojant i pietus nuo Addis link Kenijos, gyvenimo lygis apylinkese vis prastejo. Gal net sostinej ne visi turi elektra ir vandeni namuose, tai apie likusia Etiopijos dali nera net ka ir kalbet. Kaimuose eiliniai zmones vis dar su zhibalinem lempom gyvena ir vandeni pilasi is vieshu kranu.
Kitos dienos ryta, birzelio 13, nusprendziau sesti i autobusa vaziuojanti iki Moyales - kaimavietes ant sienos. Autobuso grafiku nera, bet visi zino, kad Etiopijoj transporto reikia ieskoti anksti ryte - apie 5:30-6:00. Man reikiama autobusa susirasti pagelbejo Shimelio draugas. Uz tai jam idaviau atviruka su Vilniumi, bet tas buvo toks laimingas kad net mano adreso paprashe... Matyt jam buvau pirmas baltas zmogus su kuriuo uzmezge kontakta.
Kai sedau i autobusa, aplink vyko makalyne - zmones krove tashes, shukavo, buvo prieblanda, nes dar tik shvito. Pro langa pamaciau dar viena balta zmogu su didele ir maza kuprinemis bei ciklopu (zibintuveliu) ant kaktos. Taciau tam zmogeliui i Moyale vaziuojantis autobusas netiko. As isitaisiau ant galines sedynes ir laukiau keliones pradzios. Makalyne vis dar buvo aktyvi, zmones grudosi stumdesi, vieni kitus lydejo, padejo krauti lagaminus ir pan. Staiga kazkas man i peti bakstelejo ir savo rankose parodes pluosta pinigu dave suprasti kad turiu susimoketi uz kelione. As kazkaip pusiau apsimiegojes idaviau jam 20 biru (2 EUR), nors ir buvo keista, kad renka pinigus net nepradejus vaziuoti...
Galiausiai pajudejom. Stovinciu zmoniu nebuvo - visi turejo savo vietas. Po kokiu 20 minuciu per autobusa pradejo ieti bilietu pardavejas. As jam sakau, kad susimokejau jau. O tas man aisknt pradejo kad turiu parodyti bilieta, kuri gavau susimokejes. Tada supratau kad pries isvaziuojant autobusui buvau smulkiai apgautas, sumokedamas pinigus kazkokiam apsishaukeliui. As is principo nenorejau moketi antra karta, teigdamas, kad jei bilietu pardavejo tautietis mane apgaudineja, tai kodel as turiu moketi du kartus.
Itampa tarp manes ir pardavejo augo su lig kilometru. Kai pirma karta jis nuejo i savo vieta - maniau viskas bus baigta, ir vaziuosiu sau laimingas. Taciau po kiek laiko atvaro jis ir vel rodo kad mokeciau pinigus. Man atsisakius, jis liepe man parodyti mano ID arba pasa. O as sakau, kodel tureciau tau rodyti? Pardavejas pradejo teigti kad mano ID nori vairuotojas. Suprates klasta, kuriai pasidavus mane tikrai ismes is autobuso, pasa rodyti atsisakiau. Paskui seke dar keli pardavejo meginimai is manes ishpeshti pinigus, taciau as is principo moketi antra karta nebenorejau. Po geros valandos bilietininkas eilini karta atejo pas mane, ir kaip jau tapo formule - kas karta jo inirshis buvo vis didesnis ir didesnis, todel nusprendziau negadinti nuotaikos nei sau nei jam, ir pripazines kad buvau apgautas del pacio kaltes - susimokejau 2 eurus antra karta...
Autobuse be manes buvo dar du uzsienieciai - du keliautojai is Nepalo darantys 5 metu tura per 115 saliu dviraciais. Jie startavo 2003 metu kovo menesi, apvaziuodami visa Azija, ir is Indijos atskride i Egipta tese kelione per Afrika. Ju misija buvo labai banali - TAIKA pasaulyje. Keliones metu jie lankosi ivairiose organizacijose, is ivairiu saliu gyventoju renka kazkokius tai taikos laiskus, kuriuos po 5 metu sudes i viena kruva ir gal pades i koki nors muzieju. Kadangi po 2-3 menesiu jie planuoja pasiekti Pietu Afrikos Respublika, tai susitarem kad ten ir susitiksim. Nepalieciams didziausia ispudi paliko Brunei valstybe pietryciu Azijoje, be to, jie pasakojo, kad buvau riebiai apipleshti filipinuose, todel apie sia sali jie yra labai blogos nuomones.
Keliones metu autobusas luzho gal tris kartus. Del padangos stojom net du kartus, o artejant prie Moyales reikejo keisti i gumini dirza motorui. Is tikruju as ne itin skubejau, todel nervas neeme. Visame kelyje pagrinde prasilenkeme tik su kitais panasiais autobusais ir vos keleta sunkvezimiu, kuriuose, kaip taisykle, jau sedejo pilna zmoniu. Todel keliaujant autostopu tame kelyje - reiketu sugaishti nemazai laiko, mano manymu. Na, nebent, labai "pasiseks".
Autobuse susipazinau su mergina vardu Fatuma, kuri studijuoja Nairobyje ir todel puikiai kalbejo anglishkai. Ji man daug padejo kelioneje autobusu kai reikejo bendrauti su bilietu pardaveju, ir be jos turbut buciau jautesis kaip be ranku kai atvykau i Moyale. :)
---
Augustas
Kisumu
Vakaru Kenija | 
