Augustas Kligys  
  AUGUSTO LAIŠKAI IŠ KELIONĖS  
Ekspedicija

Nuotraukos

Laiškai |augustas|

Laiškai | katja |

Naudinga info

Svečių knyga

Kontaktai

Nuorodos

Baneriai
 
KENIJA
2004/06/17

Esu Mombasoje + pasakojimas apie kelione is Addis i Kenija (I dalis)

 

Pabuvau Nairobyje kol kas tik treciadieni, birzelio 16 d., ir praktiskai to uzteko, kad suprasciau jog tai biznio miestas, ir man labai daug ko cia veikti nera ka. Ketvirtadieni tranzavau i Mombasa (500 km). Su pirmomis dviem masinom pajudejau vos 50 km, bet paskui pasigavau senuteli Land Roveri iki pat Mombasos. I Nairobi zadu sugrizti sestadieni, ir po jo i Kisumu. Jei neisivaizduojate Kenijos zemelapio, tai jis mazdaug toks: vakaruose - Kisumu prie Viktorijos ezero, o i pietus mano trasa link Musomos Tanzanijoje. Tada kazkur ties centru - Nairobis. O nuo jo i pietrycius - Mombasa - didmiestis prie juros. Nuo Nairobio, tiesiai i siaure yra miestelis Isiolo (apie 280 km), o nuo Isiolo tiesiai i siaure eina turbut slyksciausia ir blogiausia trasa visoje Kenijoje, vedanti 500 km i Etiopija. Ir tai yra pagrindinis kelias i Etiopija.

Kol kas gal pradekim nuo to kaip keliavau is Addis Ababos.
Sestadieni, birzelio 12 d., atsikeliau anksti, ir Brukas isveze mane i Addis miesto gala - i trasa vedancia i pietus, link Kenijos. Nuo Addis iki sienos - 775 km. Is tikruju su Bruku praktiskai neatsisveikinau, nes kai jau pasirinkau pozicija, ir buvau beislipas is masinos, jis per veidrodeli pamate atlekianti dzipa ir pradejo tyliai shaukti "Kobra kobra! Be quick!". Man reikejo isnaudoti dvi akimirkas, kas suvokciau ka jis turi omeny. Atsisukau atgal ir pamaciau sidabrine Toyota. Kaip jau esu minejes, dzipai Etiopijoje, kaip ir Kenijoje, labai populiari transporto priemone. Populiariausia marke - Toyota. Taigi, ishsokau is masinos ir istiesiau delna. Nykscio nerodziau, nes Etiopai, kaip manau ir kitur Afrikoj, tokio zenklo nesupranta, tai paprasciausiai istiesi ranka, ir gal biski, kaip kad lenku autostopininkai daro, pamosikuoji aukstys zemyn, aukstyn zemyn...

Be abejo musu dzipas sustojo. Paziureje mano ID, t.y. pasa, sutiko pavezti iki Debre Zeit miesto uz 50 km nuo Addis. Is Bruko masinos isgrebiau savo kuprine, pamojavau jam balta nosine ir sedau i Kobra. Tai buvo kazkoks valdininkas (ministerijos pavadinimo nepamenu, nes Afrikoj tie visi pavadinimai visuomet skamba nepaprastai ir neintuityviai), su savo vairuotoju. Vaziavo i workshopa, kuris vyksta dideliam apmokymu centre Debre Zeite. Tas zmogelis kazka pasakojo apie skirtingus projektus ministerijoje, kuriu metu jie turi iesko konsultantu ir pagalbos is profesionalu. Daviau as jam savo Afrikos keliones vizitine kortele, ir jis pazadejo man parasyti, jei jiems reikes kokios nors pagalbos su websaitais.

Valdininkas buvo gana geras man, ir sake kad pirmiausia vaziuosime i apmokymo centro teritorija, kur jis paklaus savo kolegu is Awasos (miestas i pietus ant mano trasos uz 200 km), kurie galbut keliaus namo si ryta. Jei nebus tokiu bendradarbiu, tuomet jo vairuotojas nuvesh mane i Debre Zeit miesto gala. Toks dylas man ziauriai patiko, taciau tik ivaziavus i centro teritorija, sako, "einam, pusryciu uzvalgysim..." O as pries pusantros valandos kaip tik buvau i skrandi prisigrudes kruva makaronu su dzemu (nesijuokit, as kartais taip valgau), kas yra mano tradicija keliones pirmos dienos ryta. Tiesa, kartais dzema pakeicia suris su kecupu. Tai va, dar vieni pusryciai... Man tas pasiulymas sudave smugi per gerkle, tiesiogine prasme, bet turejau sutikti, nes prie pusryciu stalo buvo shansas sutikti zmones is Awasos. Valgykloje pritapshnojau daug purvo, nes diena pries Addis Ababoje palijo ir kai tapsnojau per purva iki Bruko namu, mano batai aplipo solidziu purvo sluoksniu, kuris kita diena patapo lengvai byrancia zeme, kuria isberiau pirmosiose masinose, ir to apmokymo centro valgykoje... Taigi, pusryciai... Kad neizeisciau etiopisko vaisingumo, pasiemiau viena kiausha, ir surio su batonu. Grudau viska i gerkle per prievarta, ir vis tiek tai nera netinkamas tam zodis. Be to, atrode kad pasiemiau visko laabai mazai... Galiausiai viskas baigesi tuom, kad Awasos zmones is centro isvaziavo apie 6 ryto (sakiau gi jums, kad etiopu gyvenimas prasideda labai anksti), t.y. pries geras 2 valandas. Pilvas maisto atsargu buvo pripildytas iki pat virsaus, pasiekiant sanduri su gerkle... Tokiame sunkiame stovyje mano draugas valdininkas su manimi atsisveikino ir paliepe vairuotojui nugabenti mane i miesto gala.

Deja, miesto gale prie pat kelio buvo aptverta karine oro baze, todel tame kelio ruoze sustoti masinai buvo draudziama, ko pasekoje atsiduriau apie puse kilometro uz miesto, kazkokiose laukuose. Cia visai greitai sustabdziau sunkvezimi kuris pamete mane dar 20 km, iki sankryzos, kur prasideda tiesioginis kelias i Kenija. Tai buvo miestelis Mojo. Deja, Etiopijoj labai retai buvo kokie nors kelio navigacijos zenklai, ypatingai pradedant nuo Awasos (250 km) iki pat Kenijos sienos, kuris valstybe tik nutiese siaura asfalta ir paskui krasta uzmirso. Iki Awasos beveik kiekvienas miestelis turejo miesto ribos zenklus, ir kartais kryptis su atstumais iki miestu didesnese sankryzose. Tai va, Mojo sankryzoje mane pasitiko keletas vaiku ir paaugliu saukianciu YOU! YOU!, kartais HOW ARE YOU, dar kazka man siule pirkti, taciau as arklio zingsniais ejau savo keliu, ieskodamas patogesnes pozicijos. Sustabdziau kazkoki sunkvezimi, kuris nekalbejo angliskai, ir kadangi man nepatiko ju veidu israiskos (matyt norejo deretis del pavezimo kainos), staiga isvydau dideli dideli Toyota Dzipa su riebiu melynu uzrashu "UN". Tokius jau esu mates Addis Ababoje. Ispudi padaro. Visi jie turi storas riebias juodas antenas priekyje, atrodancias lyg suskleistas juodas sketis. Antenos aukstis - minimum 2 metrai, todel isivaizduokit kokias ji turi buti stora kad ishsilaikytu masinai keliaujant tukstancius kilometru. O antena naudojama siusti automobilio koordinates i UN centra. Tai daroma kas 2 valandas! Mano dziugesiui, "UN" masina pastebejus mano rankos mosikavima, nors buvau apsuptas zmoniu ir uzgozhtas jau mineto sunkvezimio, sustojo. Ten sedejo paprastas etiopas su vasarine raudona kepka. Su juo kaip patogiame fotelyje riedejau apie 100 km iki Ziway miestelio. Jauciausi kaip tikru tikriausias UN'as, uztat su fotiku isiamzinau save prie to istorinio dzipo. Kazkur pakeliui likus 100 m iki eilinio kaimelio stovejo ant kelio zmogelis su ishskleista ilga krokodilo oda. UN'as man paaiskino, kad tokia krokodilo odos prekyba yra nelegali, ir jei ta pardaveja pastebetu aplinkos saugotojai, sestu jis i kalejima. Del sios rizikos, kaimietis buvo kiek atokiau nuo namu, kad galetu pabegti i laukus... Nu man cia tas UN'as taip aiskino...

Zodziu, Ziway miestelyje teko ishlipti, ir vel ejau link gyvenvietes galo lydimas atsibodusiu HOW ARE YOU!, YOU!, YOU, WHERE YOU GO! riksmu... Kaip jau sakiau, valstybines istaigos turi sudetingus pavadinimus, bet ir siaip pasitaiko sunkiai isimenanciu, arba mano supratimu juokingu organizaciju ar kitokiu objektu pavadinimu. Pavyzdziui, Ziway praejau stenda, kuris rode jog pasukus i desine yra organizacija pavadinimu "FOOD FOR HUNGRY INTERNATIONAL" ("Maistas tarptautiniam badui"). Tik nesijuokit, cia gi Afrika.

Sustabdziau ta pati sunkvezimi su piktais, pinigu prashanciais veidais... Apsimeciau durneliu ir bandziau aiskintis kur jie keliauja. Ten buve 3 zmones pasitare, ir vairuotojas man sako "dengi"... Gilumoje kiek nustebau, nes tai turbut buvo rusiskas zodis "pinigai". Ypac Addis yra nemazai rusu, yra net rusu kulturos centras, rusu ligonine su atitinkamais daktarais... Todel ishmasciau, kad tie nekalbantys angliskai zmogeliai prisigalvojo, kad visi baltieji yra rusakalbiai. As apsimeciau nesuprantas "dengi", ir numojau i juos ranka, nes is tikruju supratau apie ka eina kalba.

Galiausiai labai neuzilgo sustojo daktaras su land roveriu ir savo vairuotoju-asistentu. Jis buvo ne tik daktaras, bet ir universiteto profesorius. Islipau uz kokiu 60 km Shashemene miestelyje. 40 km iki Awasos paveze eilinis juodaodis vargiai kalbantis angliskai. Beje, prisimenant elegetas, susidaro ispudis, kad visi jie susirinke i Addis, nes tik izvaziavus is jo, elegetu nebeliko, ir gyvenvietes atrodo kiek jaukesnes, tam tikra prasme. Kazkada pasakojau apie skirtingus Etiopijos zmones, tai va, Oromija prasideda isvaziavus is Addis ir uzsibaigia, Awasoje, i kuria kol kas atkeliavom siuo pasakojimu. Paskui eina tarpas kitos kulturos, ir galiausiai artejant link Kenijos, nuo Yirga Chefe kaimelio ir vel prasideda Oromija...

Nuo Awasos iki Dilos, apie 80 km, paveze nekalbantis Etiopas. "Nekalbantis", turiu omeny, kalbantis tik sava kalba. Jo dzipukas buvo senas senas kledaras, bet dar riedantis. Buvo karsta, tai sakau, gal galiu langeli atsidaryti. Jis man pradejo rodyti kazkur i mano kojas... Na, kad langelis neatsidaro suprasti nebuvo sunku, taciau reikejo paanalizuoti i ka jis rodo ties mano kojomis. Pradejau ciupineti visus is eiles metalinius ishsikishimus, ir man vairuotojas duodavo suprasti "salta", ar "silta"... Trumpai truko tas "silta-salta" zaidimas, nes jau uzgriebus trecia metalini ishsikishima, mano vezejas eme energingai linkseti galva. Ta atsikishima pabandziau stumtelti, ir O BINGO!, prasidare kazkokia tai kiauryme po desine nuo mano blauzdos. Tai buvo kledaro ventiliacija, kuri nors ir siek tiek, bet galbejo nuo silumos.

Dila miestelis pasirode gana didelis, palyginus su jau pravaziuotais. Teko prasieiti apie 1 km iki miesto galo. Kaip visada keliau vietiniu YOU! YOU! HOW ARE YOU! WHERE YOU FROM! WHERE YOU GOING! susidomejima ir kartais pashaipa. Ijunges IGNORE MODE zygiavau pirmyn...

Vaziavo koks tai autobusiukas, kuris man neatrode kaip marsrutinis, tai sustabdziau. Bet deja... Bet kazkaip nuojauta liepe sesti i ji, ko pasekoje prasilekiau 36 km uz 1,4 Lt iki Yirga Chefe kaimo. Autobuse sutikau labai faina vaikinuka vardu Samuel, kalbanti angliskai, kuris mane shefavo Chefe miestely. Samuelio namai buvo beveik miesto gale, ir tik priejom jo namu vartelius, jis nedrasiai istare "Welcome". Maniau kad pagavau jo minti, ir atsargumo delei dar karta uzklausiau "Ar galeciau uzeiti pas tave i svecius, paziureti kaip jus gyvenat?". Jis apsidziauge. Be abejo, paskui mus is paskos iejo i jo kiema kokia 20 vaiku. Jis gyveno gal su 4-6 giminaiciais. Visi 2-3 namukai buvo standartiniai tos vietoves statiniai - pagaminti is molio. Jie ten kazkaip padaro medinius karkasus, ir lipdo moli aplinkui. Paskui siaudus uzdeda ant stogo. Samuelio broliai kaip tik lipde viena namuka, tai mane pasitiko su molinemis rankomis. Iejau kaip dievas - visi sukilo, lyg atnesciau sviesa i namus. Elektros jie aisku Ten neturi - naudoja zibalines lempas, bet tuo metu dar buvo sviesu... Taigi, buvau palydetas i pagrindinio namuko vidu. Man idomu kiek tokie statiniai atlaiko. Nors tas namukas buvo vos 3 metu senumo, bet molis atrode totaliai sutrukinejes... Samuelis uzsimine, kad tai "naujas" namas, todel viduje prastai irengta... Siaip idomu, jei tik nesistengi lyginti Musu civilizacijos su Jais. Kazkokia mergaite, galbut mano naujo draugo sesute pasiule kavos. As paklausiau, "gal galima arbatos", bet buvau pusiau nesuprastas, ir staigiai nukreipiau tema atgal prie kavos... Kava jie ruosia patys, nes netoliese auga kavos medziai. Kaip ir i arbata, taip ir i kava dedama nerealiai daug cukraus. Oj gardziai gardziai ismaukiau as ta kavike. Tada prisiminiau savo sausainiu pokeli, ir ishsitraukes pavaisinau namiskius, kurie mane per daug gerbe turbut, nes buvo siaubingai nedrasus. Padovanojau Samueliui atviruka "VILNIUS" ir pazadejes atsiusti pastu nuotraukas, pasiuliau pasifotkinti. Per visa procesa tie 20 vaiku sugebejo isgaruoti, taciau juos visus sutikome ir vel iseje atgal i kelia link Kenijos. Samuelis greitai suprato ka reiskia autostopas, todel pradejom laukti ne marsrutinio transporto. Masinu nedaug, tai sedejom, kazka etiopai aplinkui diskutavo, mano naujas draugas, matyt, aiskino kas as toks ir i kur keliauju. Dvieju metru spinduliu mane Visuomet supo vaiku ir paaugliu ratas, nesvarbu - sedeciau as ant akmens, stabdyciau masina, krapshtyciau nosi ar spjaudyciaus i salis... Jie turbut zino, kad mano spjaudulys skrenda vos metra... Labai faina kai staiga zengi zingsni ir vaikai, lyg muses, atshoka, taciau po keliu sekundziu vel sudaro rata...

Per 20 minuciu sustabde viena vos kelis kilometrus vaziuojanti sunkvezimi, ir stabdem nesustojusi valdiska dzipa... Galiausiai man, galima sakyt, pasiseke sustabdyti sunkvezimi, kuris ta diena nugabeno mane iki Yabello, viso apie 220 km. Atsisveikinau su Chefe kaimu ir pradejau pazindintis su savo naujuoju vezeju. Jis, kaip ir daugelis sunkvezimiu, priekaboje turejo taip vadinama "asistenta". Tie "asistentai" visa kelia prasedi priekaboje ant prekiu, nesvarbu kokiu - plytos tai, ar kruopu maisai. Man biski gaila tu asistentu, nes kelio kokybe skyleta, ir net sedint kabinoje nera labai lengva ishsedeti per visas tas duobes. Kai kalbu apie "sunkvezimi", turiu omeny ne didele fura (tokiu beveik nemaciau cia), o dydzio kaip koks kamazas, tik japoniskas. Priekaba daznai turi metalinius karkasus, ant kuriu kartais uzmetamas tentas, arba tiesiog tarnauja kaip apsauga kad prekes neiskristu. Tai va, dabar isivaizduokit "asistenta" ant prekiu, o jei ju daug - tai ant metaliniu karkasu, besidauzanti uzpakali kelis simtus kilometru, nebent sedi jis ant pupu maishu. Mano naujojo vairuotojo Shimelio asistentas buvo gal 20-metis vaikinukas su amzinai ishpustu zandu (kaip koks ziurkenas burundukas) kaupiantis Chato atsargas (apie si augala rasiau anksciau), ir jas tuo pat metu ciulpiantis. Chatas... apie ji uzsimines, prisiminiau, kad visame kelyje, skirtinguose ruozuose, pardavinedavo skirtingus produktus. Tarpuose ant kelio ishshokdavo bichai su dideliu dideliu, arbuzo diametro, "puokste" Chato augalo nuolauzu, na kad vairuotojai turetu ka paciulpti. Tokia "puokste" kainuoja 0,7 Lt. Kitame ruoze zmones pasinese pardavineti kazkokius tai akmenis, panasius i plytas, paskui daug kur buvo galimybe isigyti malku, ar vaisiu.

Grizkime prie sunkvezimio vairuotojo. Shimelis transportavo virs simto skyletu plytu, kurias veze i viena kaimeli namo statybai, bei tris bidonus degalu. Juos iskrovem mazoje kavos pupeliu valymo gamykleleje kazkur provincijoje. Pirma karta maciau kaip jie ten dirba su kava. Kavos pupeles originaliai buna su kevalu, kuris, isdziovinus pupa, yra juodas. Kokios spalvos buna kai skina nuo medzio - nezinau, bet nuotraukose esu mates raudonuojancius kavamedzius. Tai va, fabrikelyje kuriame sustojome, kokia 10m*10m plotas buvo skirtas pupu su kevalais dziovinimui. Tame plote trys zmones su mediniu "T" formos irankiu stumde kava greitesniam dziovinimui, kuris leidzia nuo pupos lengviau nuimti kevala. Tada keli darbininkai krove isdziuvusias kevalines pupas i maisus, kuriuos neshe i salia esanti maza pastateli su kevalu nuo pupu atskyrimo triju metru aukscio aparatu. Kol chebra is sunkvezimio ridenosi tris degalu bidonus, skirtus minetam kevalu atskyrimo masinai, padariau keleta fotkiu. Pirmiausia nusifotkinau atbegusi berniuka, kuriam idaviau atviruka, veliau dar prisistate ir simpatiskos mergaites, bet jos buvo per toli, ir jos buvo keturies, todel atviruku nedalinau... Isvydes mano dalybas ir fotografavimus, vienas is kavos darbininku pagavo mano zvilgsni, ir gestais prashe kad ji nufotografuociau ir paskui duociau 1 bira. Taciau as nusprendziau komercija neuzsiimineti.
Sedom i masina ir isvaziavom...


-------------------------------
Esant galimybem netrukus papasakosiu apie tai kaip
- etiopai mane isdure
- sutikau du nepaliecius dviraciais keliaujancius aplink pasauli
- kaip nakvojau musulmonu seimoje negaledamas net iseiti is namo vakare
- kaip 15 valandu 35-iese gyvenom sunkvezimyje tarp dulkiu iveikdami vos 250 km
- kaip sunkvezimio musulmonai norejo manyje isodinti islamo sekla,

bei, pagaliau, apie daug juodesniu juoduku sali - Kenija.
-------------------------------

Augustas
Mombasa
Kenija